LIETUVOS IMUNOLOGŲ DRAUGIJA
 

Kuo skiriasi greitieji testai ir molekuliniai testai koronaviruso nustatymui?

Prasidėjus koronaviruso pandemijai ir didėjant tikslių viruso diagnostikos testų poreikiui, sulaukiame klausimų, kuo skiriasi greitieji testai ir molekuliniai testai koronaviruso nustatymui.
Atsako Lietuvos imunologų draugijos tarybos narė, VU Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė.


Šie testai nustato skirtingus koronaviruso infekcijos rodiklius – molekuliniai testai nustato viruso genetinę medžiagą (viruso  RNR), o šiuo metu rinkoje esantys greitieji testai nustato antikūnus, susidariusius infekuoto asmens organizme, vystantis imuniniam atsakui į koronaviruso infekciją.
Atliekant molekulinius testus, tyrimui imami nosiaryklės mėginiai, nes virusas patenka į žmogaus organizmą oro lašiniu būdu, t.y. per kvėpavimo takus. Kvėpavimo takų ląstelėse virusas dauginasi (replikuojasi), todėl mėginyje galima aptikti viruso RNR. Molekulinio testo procedūra gana sudėtinga, nes turi būti atliekama vadinamoji atvirkštinės transkripcijos reakcija, kurios metu viruso RNR paverčiama į DNR, tada tam tikros DNR sekos yra padauginamos atliekant polimerazės grandininė reakciją (PGR). Testo rezultatams registruoti reikalinga speciali įranga. Todėl molekuliniai testai gali būti atliekami tik specializuotose laboratorijose. Molekuliniai testai parodo, kad asmuo testo atlikimo metu yra užsikrėtęs virusu ir gali jį platinti.
Greitieji serologiniai testai nustato virusui specifiškus IgM ir IgG klasės antikūnus, susidariusius infekcijos metu. Testui atlikti paimami ir tiriami kraujo mėginiai, nes ten cirkuliuoja susidarę antikūnai. IgM klasės antikūnai susidaro per keletą dienų (3-7 dienas) nuo infekcijos pradžios, jų buvimas parodo ankstyvą infekcijos stadiją. IgG klasės antikūnai susidaro vėliau (per 2-3 savaites) ir jie gali išlikti ilgesnį laiką. Virusui specifiškų IgG buvimas kraujyje gali parodyti, kad asmuo buvo užsikrėtęs virusu, bet nebūtinai šiuo metu serga, nešioja ar platina virusą. Greitųjų serologinių testų rezultatas matomas plika akimi, jiems atlikti nereikia specialios įrangos ( šie testai veikia panašiu principu, kaip nėštumo testas). Greitųjų serologinių testų gamintojai testų aprašymuose nurodo, kad šie testai rodo tik virusui specifiškų IgG ir IgM antikūnų buvimą kraujo mėginyje ir jie negali būti naudojami kaip vienintelis kriterijus koronaviruso infekcijai diagnozuoti.
Atsako Lietuvos imunologų draugijos prezidentė dr. (HP) Audronė Eidukaitė.

Pastaruoju metu įvairios laboratorinių priemonių tiekimo įmonės pradėjo siūlyti asmens sveikatos priežiūros įstaigų laboratorijoms greitus serologinius testus antikūnams prieš naująjį koronavirusą SARS-CoV-2 nustatyti. Tai yra kokybiniai testai, skirti parodyti, ar kraujo mėginyje yra virusui specifiškų M klasės imunoglobulinų (IgM) ir /ar G klasės imunoglobulinų (IgG). Testų aprašymų duomenimis, tyrimo jautrumas siekia nuo 62 iki 95,7 proc. Testai pakankamai specifiški – 86,3-99,9 proc. Jautrumas ir specifiškumas nustatyti, lyginant greituosius serologinius testus su molekuliniais metodais. Jeigu tyrimo jautrumas nurodomas 62 proc., tai reiškia, kad iš šimto teigiamų mėginių nenustatyti liks 38 atvejai. Greitieji serologiniai testai turi ir kitų apribojimų – esant dideliam kiekiui įvairaus specifiškumo antikūnų ar reumatoidiniam faktoriui (kai kurių patologinių būklių metu), rezultatas gali būti klaidingai teigiamas.
Greitąjį testą atlikti gali tik apmokytas sveikatos priežiūros specialistas. Tyrimo metu reikia dėvėti laboratorinius chalatus, vienkartines pirštines ir apsauginius akinius. Kraujo mėginiai turi būti laikomi potencialai užkrečiamais ir atitinkamai tvarkomi pagal standartines biologines procedūras. Visi rezultatai turi būti interpretuojami kartu su kita klinikine informacija. Jeigu rezultatai yra neigiami, o klinikiniai simptomai išlieka, reikia atlikti papildomus tyrimus. Neigiamas rezultatas gali būti dėl per mažo IgM/IgG kiekio ar dėl antikūnų nebuvimo tokioje ligos stadijoje, kurioje buvo paimtas kraujo ėminys. Pirmosiomis 3-7 dienomis po užsikrėtimo testas greičiausiai bus neigiamas, nes dar nebus susidarę virusui specifiniai antikūnai. Neigiamas rezultatas bet kuriuo atveju neatmeta COVID – 19 infekcijos galimybės. Gavus greituoju testu teigiamą rezultatą, būtina jį patvirtinti molekuliniu metodu, siekiant atmesti galimai klaidingą atsakymą.
PSO duomenimis  – šiuo metu nėra pakankamai įtikinamų duomenų apie SARS-CoV-2 greitųjų serologinių testų pritaikomumą klinikinėje praktikoje.


LIETUVOS IMUNOLOGŲ DRAUGIJOS POZICIJA SKIEPŲ KLAUSIMAIS

 

 Visuomenėje netylant diskusijoms dėl skiepų, Lietuvos imunologų draugija (LID) griežtai pasisako prieš viešai skleidžiamą klaidinančią informaciją apie skiepus. LID primena, kad skiepai yra viena svarbiausių infekcinių ligų profilaktikos priemonių. 

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) neseniai paskelbė šių metų didžiausių grėsmių sveikatai sąrašą. Į jį, šalia klimato kaitos, ŽIV, mikrobų atsparumo antibiotikams, patenka ir priešinimasis skiepams. PSO duomenimis, skiepai kasmet išgelbsti mažiausiai 2-3 milijonus gyvybių.

Socialiniuose tinkluose ir netgi Seime išsakomos abejonės dėl skiepų reikalingumo, jų saugumo ir veiksmingumo kelia didelę sumaištį visuomenėje. To pasekmė - sumažėjusios skiepijimų apimtys ir dabartinis tymų protrūkis. Jei mažiau nei 95% visuomenės narių yra pasiskiepiję, nesukuriamas kolektyvinis imunitetas ir neužkertamas kelias infekcinių ligų plitimui.

Iškilus tymų epidemijos grėsmei, visuomenėje būtina skleisti objektyvias mokslines žinias, o ne spėliones ir spekuliacijas. Neatsakingi kai kurių politikų pasisakymai apie neva vakcinose esančias gyvūnų ir žmogaus ląsteles, jų grėsmę vaikams ir ateinančioms kartoms neturi jokio mokslinio pagrindo. Šiuolaikinės vakcinos kuriamos laikantis griežčiausių saugumo ir bioetikos reikalavimų.

Europos imunologų draugijų federacija (EFIS), kurios narė yra ir LID, taip pat ragina medikus ir mokslininkus skleisti tik moksliškai pagrįstas žinias apie skiepus.

Pateikiame nuorodas į LID tarybos narės prof. Aurelijos Žvirblienės pasisakymus apie skiepus žiniasklaidoje, TV ir radijo laidose. Tai atspindi oficialią LID poziciją vakcinacijos klausimais.

Išsamus straipsnis apie skiepus žurnale „Literatūra ir menas“

http://literaturairmenas.lt/zurnalas/4603-mokslas/7053-aurelija-zvirbliene-tiesa-ir-mitai-apie-skiepus

LID narė prof. A.Žvirblienė dalyvavo Seime surengtoje spaudos konferecijoje 2019-04-01, kurią organizavo Seimo narė R.Morkūnaitė-Mikulėnienė.


 Spaudos konferencijos įrašą galite rasti čia:

https://www.youtube.com/watch?v=WPS_YbUeLvw


Interviu Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ 2019-03-28:

https://www.ziniuradijas.lt/laidos/dienos-klausimas/ar-skiepijimas-turi-likti-laisvai-pasirenkamas?video=1

 

Interviu LRT TV laidoje „Laba diena, Lietuva“ (laidos pradžioje) 
https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013716361/laba-diena-lietuva

 

Interviu LRT Radijo laidoje „Aktualijų studija“ 2019-02-06
ttps://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013711975/lrt-aktualiju-studija-2019-02-06-09-05

 

Straipsniai žiniasklaidoje:

 

https://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/mokslininke-nesiskiepijantys-kelia-didziule-gresme-visuomenei.d?id=80463505

 

https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/nuomones/aurelija-zvirbliene-apie-dainiu-kepeni-vakcinas-ir-gmo-18-1121524

 

https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/sveikata/pav-541-1119972

 

http://www.respublika.lt/lt/naujienos/mokslas/sveikata/medikai_tymai_yra_tik_ledkalnio_virsune/

 

https://www.delfi.lt/mokslas/mokslas/mokslininke-apie-maisto-papildus-ir-skiepus-skleidziama-daug-netiesos.d?id=78997885

 

LRT Radijo laida 2018-06-22 apie imunitetą ir skiepus (vedėja Jolanta Kryževičienė) 
https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013694599/radijo-popiete-2018-06-22-14-05